Jei turėjote sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu arba patys esate užsikrėtę, galite pradėti baimintis dėl simptomų atsiradimo ar savo sveikatos pablogėjimo. Daugelis taip pat gali jaustis neramūs, nusiminę, vieniši ar pavargę. Tačiau dauguma žmonių karantino ir saviizoliacijos laikotarpiu jausis gerai, nes bet kokios psichosocialinės reakcijos bus laikinos.
Laikantis karantino ar saviizoliuojantis namuose pasikeičia visos šeimos kasdienis gyvenimas. Jūs negalite eiti į darbą, mokyklą, darželį, negalite susitikti su kitais taip, kaip buvo anksčiau. Dėl to dažnai būnate mažiau fiziškai aktyvūs, nereguliariau valgote ir tikriausiai ilgiau arba trumpiau nei įprastai miegate. Galų gale dauguma žmonių daug laiko praleidžia prie ekranų. Kasdienė vaikų ir jaunimo rutina būnant saviizoliacijoje dėl infekcijos taip pat keičiasi.
Rekomenduojamos priemonės nukentėjusiems asmenims
Sekite naujienas, tačiau neleiskite joms jus užvaldyti
Pateikiama daug svarbios informacijos ir naudingų patarimų, tačiau pernelyg didelis dėmesys naujausioms žinioms gali per ilgai trukti ir dar labiau pagilinti nerimą. Jei norite būti visuomet informuoti, naudokitės patikimais šaltiniais, pvz., Norvegijos visuomenės sveikatos instituto ir Helsenorge svetainėmis.
Susikurkite savo dienos tvarkaraštį
Įstrigus namie tampa svarbu susikurti naujas tvarkas. Stenkitės išlaikyti normalų paros ritmą. Daugelis mokykloje ir darbe turi tvarkaraštį (darbotvarkę), tai suteikia prasmę ir kasdieniame gyvenime jie jaučiasi saugūs. Jei dirbate iš namų, ieškokite veiksmingų būdų, kaip dirbti. Taip pat būtų puiku, jei ir toliau aktyviai imtumėtės savo mėgstamų užsiėmimų.
Pasirūpinkite, kad kasdien būtumėte fiziškai aktyvūs ir matytumėte dienos šviesą
Gyvenimą karantino sąlygomis paprastai galima charakterizuoti kaip nuolatinį sėdėjimą patalpose. Fizinis aktyvumas, pasivaikščiojimai gamtoje ir buvimas dienos šviesoje teigiamai veikia psichikos sveikatą bei miegą. Aktyviai ilsėdamiesi lauke (gamtoje) vadovaukitės Norvegijos visuomenės sveikatos instituto gairėmis.
Palaikykite socialinius ryšius
Net jei laikotės karantino ar saviizoliavotės namuose, galite palaikyti ryšį su kitais žmonėmis per socialinius tinklus ir bendraudami telefonu. Nedvejodami suplanuokite laiką ryšiui su šeima, draugais, kursiokais ar kolegomis palaikyti.
Rekomenduojamos priemonės vaikams, jaunimui ir šeimoms laikantis karantino ir esant saviizoliacijoje
Vaikai gali skirtingai reaguoti į karantino laikymąsi ar saviizoliaciją namuose. Kai kurie gali būti įsitempę, nusiminę, neramūs, išsigandę, pikti ar suirzę, o kiti laikydamiesi karantino gali nepatirti jokių neigiamų emocijų. Kai kuriems gali pasireikšti pilvo, galvos skausmai arba skausmas kitose kūno dalyse, todėl jums gali kilti klausimas, ar sergate. Jūs taip pat baiminatės, kad gali susirgti tėvai ar broliai ir seserys. Visos tokios nuotaikos yra normalios. Daugumai žmonių tos reakcijos praeis. Visgi tai gali tapti sunkiu išbandymu visai šeimai, kai tokiu būdu keičiasi kasdienis gyvenimas.
Žinome, kad yra daug dalykų, kuriuos gali būti malonu daryti susidūrus su tokia situacija, kai visa šeima su vaikais turi laikytis karantino:
Pasikalbėkite su savo vaikais
Informaciją vaikams reikia perteikti taip, kad jie suprastų, kodėl reikia laikytis karantino ar saviizoliacijos sąlygų ir ką dėl to jie gali padaryti. Svarbu, kad vaikai žinotų, jog laikydamiesi karantino jie padeda užkirsti kelią kitiems užsikrėsti. Paklauskite vaikų, ką jie nori sužinoti, ir atsakykite jiems. Atminkite, kad vaikai išmoksta greičiau nei galite pamanyti. Vaikai taip pat gali jaustis kalti dėl tokios situacijos arba būti labai išsigandę. Nelaukite, kol jie ateis ir paklaus jūsų. Paklauskite, kokios informacijos ir naujienų jie prisirinko, ir atsakykite į visus klausimus, kurių jie gali turėti.
Saugumas yra užkrečiantis
Vaikai jaučiasi saugūs, kai saugūs jaučiatės jūs. Vaikams reikia paguodos ir rūpesčio, kai jie išsigandę. Keletą kartų giliai įkvėpkite ir pajuskite dvasinę ramybę. Dvasinę ramybę kurkite atpažindami vaiko jausmus ir padėdami jiems susitvarkyti su visomis emocijomis. Šioje stadijoje jiems gali prireikti suaugusiųjų demonstruojamos papildomos kantrybės.
Laikykitės kasdienio režimo
Net jei negalima eiti į darželį ar mokyklą, būtų puiku kiekvieną dieną nuosekliai užsibrėžti kažką veikti, pavyzdžiui, keltis ir eiti miegoti įprastu laiku, būti fiziškai aktyviems ir ruošti pamokas. Sveikas, reguliarus maitinimasis, miegas bei fizinis aktyvumas padeda sumažinti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų kūno stresą. Gulimo meto režimas gali sutrikti, kai vaikai išsigandę ir (arba) serga. Laikykitės įprasto, žinomo gulimo meto režimo. Neleiskite, kad jūsų vaikai per daug laiko praleistų vieni naudodami savo telefonus ir planšetinius kompiuterius. Būtų gerai, kad likus valandai prieš miegą ekranai ir telefonai būtų padėti atokiau. Normalu, kad vaikai naktį pabunda ir ateina pas tėvus. Tai praeis.
Socialiniai ryšiai
Palaikykite ryšį su draugais ir šeima per socialinius tinklus ir kalbėdamiesi telefonu. Tai palaiko, padrąsina ir mažina stresą.
Darykite tai, kas jums tinka
Darykite tai, ką jūs ir jūsų šeima mėgstate, pvz., žiūrėkite filmus, skaitykite knygas, klausykitės muzikos ar garso knygų. Su šeima praleistas laikas gali būti pozityvus, tačiau turite pripažinti, kad vaikams reikia ir šiek tiek laiko pabūti vieniems.
Ieškokite pagalbos
Esant sunkioms situacijoms, šeimoms gali prireikti pagalbos. Kreipkitės į vietos savivaldos institucijos paramos tarnybą arba skambinkite į pagalbos liniją.